- dantinas
- dañtinas sm. (3b) BzF57 dantingas, aštraus liežuvio žmogus: Nū to dañtino reik apsisaugot: vis ylinė[ja] ir ylinė[ja] Sg. Ir tam dañtinuo kliuvo Sg. Toks išsišiepimas ir dantų rodymas tik dantinų darbas TP1881,8.
Dictionary of the Lithuanian Language.
